- žertuvas
- žertùvas sm. (2) PolŽ168; ŽŪŽ73 specialus prietaisas kam nors suberti, sužerti, semtuvas: Sėklas užžeria specialūs žertuvai rš. Iš periodinių [statgirnių]… susmulkinta medžiaga periodiškai iškraunama žertuvais per lėkštės kraštą LTE(Papildymai) 582.
Dictionary of the Lithuanian Language.
